Emocinis intelektas, emocinis raštingumas

 

Emocinis intelektas, emocinis raštingumas

Suaugusiojo gebėjimas prisitaikyti gyventi pasaulyje formuojasi vaikystėje.

Moterims pasisekė labiau, nes mergaitės jau vaikystėje išmoko labiau reikšti savo jausmus. Berniukams dažnai sakoma, kad verkia tik mergaitės, o vyrams nederėtų verkti. Taigi dauguma vyrų yra uždaresni.

Šeimoje bendraujama sklandžiau, kai šeimos nariai moka atpažinti savo jausmus , moka vieni kitiems pranešti kaip jaučiasi. Toks tarpusavio bendravimas parodo, kad vieni kitų nesistengia sumenkinti, o siekia nuolat suprasti savo šeimos narius ir siekia, kad juos suprastų kiti šeimos nariai.

Įvardinant kaip jaučiamasi dabar, kai šeimos narys elgiasi vienaip ar kitaip socialiai netinkamai, pranešama aiškiai apie būseną, kurią įtakojo kito šeimos nario elgesys.

Emocinis intelektas yra gebėjimas naudoti, suprasti ir valdyti savo emocijas, kitaip tariant, galėjimas kontroliuoti savo emocinę būseną. Emocinis intelektas yra žmogaus elgesio pagrindas: tai prisiminimai ir išgyvenimai, nuostatos ir įsitikinimai, savijauta ir savivertė, atvirumas, pagarba, konfliktų sprendimas.

Emocinis raštingumas -tai gebėjimas būti laimingu ir tuo jausmu mokėjimas dalintis su aplinkiniais. Emocinio intelekto lavinimas padeda siekti sėkmės ne tik dabartiniu gyvenimo periodu, bet ir tiesia saugų kelią į sėkmę ateityje. Kuo anksčiau žmogus ugdys savo emocinį raštingumą, tuo geresnių rezultatų tokie žmonės pasieks savo asmeniniame ir profesiniame gyvenime.

Norint būti laimingesniu, būtina siekti emocinio raštingumo.

Kontroliuokite savo "vidinę kalbą". Vidinė kalba -mintys, išreikštos žodžiu, dauguma girdi savo balsą mintyse .

1. Pakeiskite ,,aš visada" ir ,,aš niekada'' į sąvoką ,,aš kartais". Visiškai nesvarbu, kaip dažnai manote, ar/kad suklydote. Pripažinkite, kad žmogus gali klysti. Užtikrinkite tinkamas mintis, kurios gali mažinti įtampą. Kai apsvarstote kiekvieną situaciją atskirai, nebeteisiate savęs už menkiausią klaidą, problemos nebeatrodo tokios didelės, kaip galėjo atrodyti galvojant apie problemas nesvarsčius situacijos.

2. Pakeiskite teisiančius sakinius, tokius kaip ,,aš nevykėlis" į ,,aš suklydau". Neklijuokite sau nevykėlio, neišmanėlio etiketės. Tai trukdo tobulėti. Keisti galima elgesį. Svarstykite savo elgesį, kaip tuo metu galimai pasielgėte ir ką galima būtų keisti ateityje.

3. Puoselėkite atsakomybę už savo veiksmus, o ne už kitų veiksmus. Jei pasijaučiate kalti kai kuriose situacijose, ar kaltinate kitus, tai gali būti klaidinantis jus jausmas. Jei nuolat kaltinate kitus, metas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

 

Emocinį intelektą galima lavinti visą gyvenimą

Pirmiausia emocinio intelekto(EQ) pagrindą suformuoja tėvai, vėliau didelę įtaką EQ turi vaikų darželis, mokykla, valstybė, visuomenė, kurioje mes gyvename.

Būtina stabdyti elgesį, bet ne jausmus. Vaikų emocinį raštingumą lavina jausmų atspindėjimas, kai įvardinama kaip vaikas tuo metu jaučiasi. Tėvai, globėjai, mokytojai, pamatę verkiantį vaiką, turėtų pasakyti jam: ,,matau, kad tau skaudu", ,,atrodai labai nuliūdęs", ,,man rūpi kaip tu jautiesi". Tokio pobūdžio bendravimas daro didelę įtaką vaiko emociniam intelektui.

Stebint savo jausmus kasdien ir kuo dažniau, išmokstama suvokti, kaip jaučiamasi. Skanuokite savo kūną savistaba, pabandykite pajausti kur kūne koks jausmas glūdi, ,,slepiasi". Toks savo jausmų stebėjimas ilgainiui gali tapti jums itin palankiu įpročiu.

Galite rašyti savo pozityvių įvykių dienoraštį. Atsivertus pozityvių įvykių dienoraštį liūdnumo akimirką, tai gali būti emocinis palaikymas jums, resursas iš jūsų gyvenimo patirties. Tai gali būti kaip priminimas jūsų stipriosios asmenybės pusės. Leiskite sau pagalvoti apie save už ką šiandien save vertinate ir mylite.

Su žmonėmis, kuriais pasitikite, galite dalintis maloniomis ir nemaloniomis emocijomis. Tai kelia savivertę ir individo psichologinį atsparumą.

Kasdien pagalvokite už ką save vertinate, sau patinkate ir save mylite. Tai taip pat kelia savivertę.

Svarbu atkreipti dėmesį į malonias akimirkas. Kasdien galite užsirašyti nors tris malonius nutikimus, kurie tą dieną įvyko. Tie nutikimai gali būti paprasti kasdieniniai pastebėjimai, pavyzdžiui: skaniai išgertas puodelis arbatos, pamatytas saulėlydis ar net paprastas medžio šakų lingavimas, kas mielai nuteikia tai stebint. Toks paprastas akimirkų fiksavimas praturtina teigiamomis emocijomis, ir tai padeda žmogui siekti būti laimingesniu.

Išgirskite ką nori pasakyti kitas žmogus, mokinkitės klausytis. Klausydamas pašnekovo, dažnai žmogus išgirstą informaciją taiko sau. Žmogui patinka pasisakyti apie save, o kitų patyrimą lygina su savo patyrimu (,,ir aš to norėčiau", ir ,,man taip nutiko",  ,,o taip niekad nesielgčiau"). Pasistenkite išgirsti kitus. Visada miela bendrauti su tais žmonėmis, kurie moka klausytis,išgirsti.

Leiskite būti sau savimi, puoselėkite savo autentiškumą. Žmogus lygina save su kitais žmonėmis (,,kito šeima laimingesnė", ,,o tas pažįstamas geriau gyvena", ,,kaimyno mašina prabangesnė"). Kiekvieno gyvenimas yra skirtingas, lyginant save su kitais žmogus nesijaučia laimingu. Kiekvienas gali sau leisti savitai būti laimingu.

Mes privalome stabdyti netinkamą elgesį, bet ne jausmus. Jausmus reikia išmokti suvokti ir juos įvardinti. Tai padeda labiau pamilti save ir save vertinti. Teigiama jog širdis yra jausmų buveinė. Taigi atpažindami savo jausmus, pasirūpinsime ir savo širdies būkle ir savo gyvenimo gerove.

 

Fizinė intelekto kelionė prasideda ties nugaros smegenimis. Visa tai ką matome, uodžiame, girdime, ragaujame, liečiame, keliauja kūnu elektros signalų pavidalu. Šie signalai srūva iš ląstelės į ląstelę į nugaros smegenis. Pagrindiniai pojūčiai iš nugaros smegenų keliauja į priekinę smegenų dalį ir toliau pojūčiai atsiduria vidurinėje smegenų dalyje, limbinėje sistemoje, kur patiriamos emocijos. Iš limbinės sistemos tęsiasi pojūčių kelias į priekinę smegenų dalį, kad galėtume apmąstyti logiškai savo patirtį. Emociniam intelektui būtina veiksminga sąveika tarp racionaliųjų ir emocinių smegenų. Tokia pojūčių kelionė užtikrina, kad viską išgyvename emociškai, kol neįsijungia protas.

                      Tėvų, globėjų, mokytojų nuotaika persiduoda vaikui. Mikrobiologijos Profesorius, epigenetikas  Serafinas teigia, jog ,,ugdymo proceso metu mokytojas, pedagogas ar neuroedukatorius, turėdamas intenciją ko nors išmokyti žmogų, jam padėti, jį pakrauti, motyvuoti, ugdymo proceso metu savo ugdomajam gali suaktyvinti tas smegenų dalis, kurios tuo metu yra aktyvios ir jo smegenyse. Gali būti perduotas net optimizmas, žmogus po tokio užsiėmimo gali pradėti norėti mokytis naujų dalykų, vystyti savo verslą ir pan. Kita vertus, dėl veidrodinių neuronų mes lygiai taip pat galime perimti, ilgokai pabendravę, kito žmogaus pesimizmą, polinkį nuvertinti ir pan., prarasti norą kurti, kažką daryti. Kitaip tariant, veikiant veidrodiniams neuronams galima ir pakrauti, ir nuslopinti kitą žmogų“...(citata iš 2020 m. gruodžio 10 d. vykusios konferencijos tema: Endobiogenika - raktas multidiscipininių klinikinių situacijų sprendime).

Itin svarbu atsakingai sukurti aplinką vaikui, kad vaiką supančioje aplinkoje būtų kuo palankesnės sąlygos vaiko vystymuisi, atsiskleidimui, tobulėjimui.

Tarpusavio bendravimas tiesiogine prasme formuoja vaiko smegenis.

                      Kaip vaiko smegenys formuosis, tai taip pat priklauso nuo tėvų elgesio su vaiku. Vaiko smegenų veiklą, formavimąsi, palankiai veiks pagyrimai, pagarbus kreipimasis, vertinimas, atjauta, empatija-noras įsigilinti į vaiko būsenas, į tai, kaip vaikas jaučiasi vienu ar kitu atveju, kaip bus gerbiama vaiko autonomija-kai paliekama pasirinkti galimybė pasakyti NE. Jei vaikui dažnai bus skiriamos bausmės, dažna kontrolė, jei bus klijuojamos kokios nors ,,etiketės", jei vaikas jausis nemylimas, tai ir itin veiks vaiko smegenis ir tas poveikis gali būti itin nepalankus vaikui, jo elgesiui ir sėkmei ateityje. Nuo to, kaip vaikas vertinamas, kaip su juo kalbama, priklauso, kaip vaikas integruos šias patirtis, kokią prasmę suvoks/suteiks pats vaikas-tai įtakos vaiko, kaip asmenybės formavimąsi. Todėl santykis su vaiku turi būti pirmoje vietoje. Per santykį - tarpusavio ryšį žmonės auga, moko ir mokosi, o ne per kontrolę ir tai turi pozityvią įtaką vaiko gyvenimui.

Pozityvi tėvystė - kai bendraujant tėvams su vaiku siekiama suprasti vaiką, atsižvelgti į vaiko poreikius, kai stengiamasi suprantamai paaiškinti, vaikas jausis mylimas, jausis saugiai. Bausmių galima išvengti naudojant pozityvios tėvystės principus. Reikia auklėti o ne bausti. Vaikai kopijuoja tėvų elgesį, perima tėvų emocines būsenas. Būkite vaikams pavyzdžiu.

                      Apatinės smegenys veikia tuomet, kai reaguojama emocingai. Vienu metu neveikia ir viršutinės ir apatinės smegenys. Jei vaikas supyksta, tėvams patartina susitvardyti ir nepasakyti vaikui ko nors įžeidžiančio, reikia palaukti ar padėti vaikui nusiraminti. Vaikas neišgirs jokių auklėjimo pastabų, kol nenusiramins. Pasakykite vaikui, jog jums abiems reikia šiuo metu nurimti ir tada ramiai pasikalbėsite apie tai, kas sukėlė vaikui pasipiktinimą. Būtina apirėžti ribas, bet tai neturi žeminti vaiko, nes tėvų tikslas yra ne nubausti vaiką, o išmokyti jį tinkamai elgtis.

                      Tėvams, praradus emocinę pusiausvyrą, savitvardai tinka paprasti nusiraminimo būdai: giliai pakvėpuoti, skaičiuoti nuo vieno iki dešimt, nueiti į kitą aplinką, atsigerti vandens, galima kartoti kokią nors mantrą: ,,mano vaikas yra tik vaikas". Taip bus sąmoningai slopinama viduje esanti galvos smegenų dalis - limbinė sistema, kuri yra atsakinga už jausmus ir greičiau įsijungs viršutinių smegenų veikla, kuri atsakinga už analitinį mąstymą. Negali vienu metu veikti ir apatinė ir viršutinė smegenų dalis, veikia arba viena arba kita dalis. Savitvardos pratimai priverčia viršutinę smegenų dalį dirbti. Suaugusiam žmogui ir būna tokių atvejų kai sunku susitvardyti.

                      Motinystės, tėvystės kelyje yra labai daug darbo su savimi: su savo emocijomis, nuovargiu, su savo patirtimi, atsinešta iš vaikystės. Šioje srityje turi tobulėti tėvai patys. Svarbiausias dalykas yra santykis su vaiku, tai yra ryšys, kuris užsimezga dar vaikui negimus ir puoselėjamas toliau vaikui augant. Ir tikrai galima suteikti sąlygas vaikui augti geru, harmoningu žmogumi be šaukimo, be grasinimų, be bausmių. Augindami vaiką tėvai gali klysti, galima būti netobulu, ir tai suteikia sąlygas tėvams augti. Juk kiekvienas žmogus gali klysti, nėra tobulų žmonių. Vaikams reikia ne tobulų, ne persistengusių, o laimingų tėvų.

Praktiniai patarimai, kurie padeda vienas kitą suprasti bendravimo metu, kad žmogaus savijauta būtų kuo geresnės būklės.

Labai svarbu miego kokybė. Moterims būtina miegoti 8 valandas per parą, vyrams 7 valandas. Vaikams priklausomai nuo vaiko amžiaus. Nuo 0 iki 3 mėnesių rekomenduojama miegoti 14–17 valandų per parą, bet nemažiau 11 valandų. Kūdikiams 4–11 mėnesių – 12–15 valandų, bet nemažiau nei 10 valandų. 1–2 metų vaikams – 11–14 valandų, bet ne mažiau nei 9 valandų. 3–5 metų – 10–13 valandų, bet nemažiau 8 valandų. 6–13 – 9–12 valandų, bet nemažiau 7. 14–17 – 8–10, bet nemažiau 7 val. per parą.

Gerti daugiau vandens.

Valgyti daugiau vaisių ir daržovių.

Atsisakyti sunkiai virškinamo maisto, arba tokį maistą itin riboti.

Galvos smegenims organizmas skiria itin didelį kiekį savo resursų. Tad smegenų darbą gali palengvinti neapkraunantis skrandžio maistas. Taip pat vartokite daugiau uogų, vaisių ir daržovių.

Labai svarbu kiekvieną dieną skirti nors 30 minučių intensyvesniam fiziniam aktyvumui. Ypač kojoms įvairūs pratimai (įtupstai, "ėjimas žąsele", kiti kojų mankštinimo pratimai) gerina smegenų veiklą ir gerina nuotaiką.

Muzikos, dailės terapija gerina emocinę būklę, smegenų veiklą, dėmesio koncentraciją.

Geram nusiteikimui - kvėpavimo pratimas, pasitelkiant pojūčius.

Psichologė Virginija Lukošiūnaitė